Priešingai nei kavos plantacijose, laukinėje gamtoje kava auga miškingose vietovėse, tarp kitų medžių ir krūmų. Kavamedžiai mėgsta šešėlį – jis sulėtina kavos uogų brendimą ir lemia geresnį gėrimo skonį. Visgi kavos auginimas šešėlyje suteikia naudos ne tik kavos mėgėjams, bet ir planetai: jos gavyba nereikalauja plynai iškirsti miškų ir saugo bioįvairovę.
Kavamedžių auginimas kitų medžių apsuptyje yra senasis kavos auginimo būdas. Daugelyje šalių jis sunyko išvedus derlingesnes kavamedžių veislės, galinčias augti atviroje saulėje didelėse kavos platancijose.
Auginant kavą šiuo senuoju būdu, kavamedžiai yra sodinami tarp jau anksčiau vietovėje augusių įvairių rūšių medžių, krūmų, žolių, arba visi augalai sodinami kartu. Dėl to yra išlaikoma didesnė vietovės biologinė įvairovė, išsaugoma dirvos struktūra, naudojama mažiau trąšų.
Toks kavos auginimo būdas ūkininkams suteikia galimybę gauti papildomų pajamų iš medienos ar vaisių. Tarp kavamedžių paprastai auginami citrusai, avokadai, papajos, mangai, bananai, anakardžiai.
Laukiniai gyvūnai ir paukščiai taip pat mėgsta tokias įvairių dydžių medžių teritorijas. Be to, gyvendami jose jie pasirūpina kenkėjų naikinimu – dėl to auginant tokią kavą prireikia mažiau pesticidų.
Kadangi šešėlyje augantys kavamedžiai reikalauja daugiau rankų darbo ir duoda mažesnį derlių nei augantys saulėje, tokia kava paprastai yra brangesnė. Tačiau ji taip pat paprastai yra organinė, nes jai užauginti dažnai neprireikia cheminių trąšų. Tai, kad kava buvo auginta šešėlyje, galima suprasti iš ant pakuotės esančių užrašų. Specialus tokios kavos sertifikatas – organizacijos „Smithsonian Migratory Bird Center” administruojama „Bird-Friendly“ programa. Taip pat, ar kava auginta šešėlyje, galima pasitikrinti „World Coffee Research” sukurtame kataloge.
