Paskrudinus kavos pupeles, joms imus vėsti, prasideda natūrali cheminė reakcija – degazavimas. Jo metu anglies dioksidas (CO₂) ir kitos skrudinimo metu susidariusios dujos išsiskiria iš kavos pupelių. Šis procesas daro tiesioginę įtaką kavos skoniui, aromatui ir net paruošimo rezultatui.

Degazavimo procesas yra stipriausias pirmosiomis dienomis po skrudinimo – dažniausiai per pirmas 24–72 valandas – tačiau priklausomai nuo pupelės rūšies, skrudinimo profilio ir laikymo sąlygų, jis gali tęstis net iki trijų savaičių. Šiuo laikotarpiu kava vis dar keičiasi – skoniai „susiguli“, atsiskleidžia tikrieji aromatai ir susiformuoja tai, ką dažnai vadiname pilnaverčiu puodelio profiliu.

Kad degazavimas būtų sklandus, o kava išliktų kuo šviežesnė, pakuotėse dažnai naudojami vienakrypčiai vožtuvai – tai leidžia anglies dioksidui pasišalinti iš pakuotės, bet neleidžia deguoniui patekti vidun. Tokiu būdu pupelės „kvėpuoja“, tačiau išlieka apsaugotos nuo oksidacijos.

Geriausias laikas kavos ruošimui yra praėjus kelioms dienoms po skrudinimo – maždaug nuo trečios iki keturioliktos dienos. Tada pupelės vis dar gyvos, bet jau subalansuotos.

Tuo tarpu įprastos kavos galiojimo terminas dažnai siekia vienerius ar net dvejus metus. Tai reiškia, kad ji buvo skrudinta gerokai anksčiau nei ją įsigyjame, o didžiąją laiko dalį tokia kava praleidžia sandėliuose, transporto sistemose, lentynose. Per tą laiką kava praranda ne tik natūralius aromatus, bet ir skonio niuansus – tai, kas ją daro išskirtinę. Tokia kava dažnai tampa tiesiog karti, nuspėjama ir blanki.

Skirtingai nei ilgo galiojimo kava, šviežiai skrudinta kava nereikalauja kompromisų. Ji skirta ne tam, kad stovėtų lentynose pusmetį, o tam, kad taptų nedidele, bet tikra kasdienybės švente. Net jei geriate ją paprastai, tiesiog užplikydami puodelyje, šviežumas pakeičia viską: nuo kvapo ryte iki to, kaip kava veikia savijautą.

Svarbu suprasti, kad šviežumas kavoje – ne prabanga, o šio gėrimo pagrindas. Kuo trumpesnis laikas tarp skrudinimo ir puodelio – tuo tikresnė, sodresnė ir aiškesnė kavos patirtis.

Todėl renkantis kavą, verta atkreipti dėmesį ne tik į pakuotės dizainą ar kainą, bet ir į tai, ar nurodyta skrudinimo data. Kuo ji arčiau šiandienos – tuo didesnė tikimybė, kad puodelyje atsiskleis visas kavos potencialas. Degazavimas – tai ženklas, kad kava yra gyva. Tai procesas, kuris lemia ne tik techninius paruošimo skirtumus, bet ir visą kavos patirtį: nuo kvapo virtuvėje iki pojūčių gomuryje. Supratus šį etapą, tampa aiškiau, kodėl šviežiai skrudinta kava nėra tik mada ar tendencija – tai sąmoningas pasirinkimas tiems, kurie nori pažinti tikrą kavos skonį.

The post Kava, kuri kvėpuoja: kodėl šviežiai skrudinta kava – skanesnė? appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Lengvumas ir paprastumas. Aeropress konstrukcija – išskirtinai paprasta. Tai nedidelis, lengvas plastikinis cilindras, kurio veikimo principas primena stūmoklį. Nepaisant minimalistinio dizaino, įrenginys suteikia galimybę kontroliuoti daugelį kavos ruošimo parametrų: vandens temperatūrą, kiekį, „užpylimo” laiką, priedus. Tai leidžia kiekvienam vartotojui atrasti savo tobulą receptą.

Skonio kokybė. Aeropress leidžia išgauti „švarią”, aromatingą ir subalansuotą kavą. Slėgis, kurį sukuria stūmoklis, padeda efektyviai ištraukti skonio medžiagas iš maltos kavos, o popierinis filtras sulaiko nuosėdas. Rezultatas – švelni ir tiršta kava, be kartumo ar nemalonaus poskonio.

Universalumas ir mobilumas. Aeropress ypač vertinamas už savo pritaikomumą skirtingoms situacijoms. Dėl kompaktiškumo ir tvirtumo Aeropress tampa puikiu kelionių palydovu, kurį galima naudoti iškylaujant gamtoje ar apsistojus vietose, kur nėra galimybės gauti pamėgtos geros kavos. Juo lengvai galima ruošti įprastą juodą kavą, šaltą kavą ar net espresso stiliaus kavą (nors dėl žemesnio slėgio ir trūkstamo kremiškumo ji ir nevisiškai atitinka tikrą espresso, tai labai kokybiška alternatyva, kuri gali būti naudojama espresso pagrindu paruoštiems gėrimams, tokiems kaip cappuccino ar flat white).

Ekonomiškumas. Lyginant su tradiciniais espresso aparatais ar kitomis kavos ruošimo sistemomis, Aeropress yra žymiai pigesnis, tačiau maža jo kaina jokiu būdu nereiškia prastesnės gėrimo kokybės. Be to, jam nereikalinga elektros energija – šios sunaudojama tik tiek, kiek reikia vandeniui užvirinti virdulyje.

Tvari alternatyva. Naudojant popierinius arba daugkartinius filtrus, Aeropress žymiai sumažina atliekų kiekį, palyginti su vienkartinių kapsulių sistemomis. Tai aktualu tiems, kurie siekia mažinti savo ekologinį pėdsaką.

Apibendrinant, Aeropress – tai ne tik paprastas ir prieinamas būdas ruošti kokybišką kavą, bet ir galimybė eksperimentuoti bei pritaikyti receptą savo skoniui. Jei ieškote universalios, efektyvios ir tvarios priemonės, Aeropress tikrai verta išbandyti.

The post Aeropress: tobula priemonė puikiai kavai ruošti appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Prieš suteikdama šį sertifikatą SCA praktinio ir teorinio egzamino metu tikrina skrudintojo žinias ir įgūdžius visose kavos kokybei svarbiose temose: gebėjimą vizualiai vertinti kavos skrudinimo kokybę, skrudinimo programinės įrangos naudojimą ir konfigūravimą, skrudinimo reakcijose dalyvaujančių cheminių medžiagų ir susidarančių elementų supratimą, kavos rūšių derinimą bei kokybės kontrolę.

„Honeysip” taip pat įteiktas ir SCA sensorikos sertifikatas, kuris žymi skrudintojo gebėjimą vertinti kavos charakteristikas ir kokybę remiantis juslėmis, skonio ir aromato fiziologijos išmanymą ir juslinės analizės technikas.

„Kavos kokybė yra ypatingai svarbi – ją savo gėrimo puodelyje mes matome, užuodžiame ir skanaujame. Kaip aukščiausios kokybės kavos skrudintojai esame įsipareigoję savo klientams teikti geriausiu įmanomu būdu paskrudintą kavą. Džiaugiuosi, kad nuo šiol „Honeysip“ skrudinimo meistriškumą pažymi ir SCA išduoti sertifikatai,“ – sako „Honeysip“ vadovas Darius Dumskis.

SCA yra tarptautiniu mastu pripažinta organizacija, kurios tikslas – skatinti kokybiškos kavos vartojimo kultūrą. Ji žinoma dėl savo aukštų ir griežtų standartų, kuriuos taiko visoje kavos gamybos grandinėje: nuo ūkininkavimo iki kavos ruošimo ir patiekimo.

SCA sertifikatai žymi aukštą meistriškumą ir nurodo, kad kavos skrudintojai atitinka, o dažnai – ir viršija – rūšinės kavos skrudinimo kokybei ir nuoseklumui būtinus standartus. „Honeysip” kavai ir klientams tai reiškia:

1. Išskirtinę kokybę. SCA sertifikatas reiškia, kad mūsų kava visada atitinka aukštos kokybės standartus. Tai garantija, kad klientai gali kliautis turtingais poskoniais, unikaliais profiliais ir mūsų skrudintos kavos šviežumu.
2. Tvarumą. SCA daug dėmesio skiria tvarumui ir etiškam elgesiui visoje kavos gamybos grandinėje. Gavę šį sertifikatą, mes ne tik parodome savo įsipareigojimą kokybei, bet ir atsakingą tiekimą bei sąžiningos prekybos praktiką.
3. Kvalifikuotą skrudinimą. Mūsų skrudintojas yra ištobulinęs savo amatą iki tobulumo, supranta kiekvienos pupelių rūšies niuansus ir jas skrudina, kad išryškintų geriausius jų skonius bei užtikrintų įsimintiną kavos potyrį su kiekvienu gurkšniu.
4. Nuoseklumą. SCA sertifikatas reiškia, kad kiekvieną kartą pirkdami mūsų kavą galite tikėtis tos pačios aukštos kokybės kavos. Nesvarbu, ar esate nuolatinis klientas, ar pirmą kartą perkantis lankytojas, visada mėgausitės pastoviu, išskirtiniu gėrimu.
5. Nuolatinį tobulėjimą. SCA skatina dalijimąsi žiniomis ir švietimą kavos pramonėje. Mūsų sertifikatas reiškia mūsų siekį nuolat tobulinti savo įgūdžius ir neatsilikti nuo naujausių kavos tendencijų ir technikų.
6. Bendruomenę. Būdami SCA bendruomenės dalimi, galime susisiekti su kavos entuziastais, ekspertais ir profesionalais iš viso pasaulio. Tai atveria duris bendradarbiavimui ir galimybėms, kurios dar labiau pagerina mūsų kavos kokybę.

SCA sertifikatai liudija „Honeysip“ įsipareigojimą teikti geriausią kavą. „Nuo geriausių pupelių atsirinkimo iki skrudinimo meno įvaldymo – mes rimtai žiūrime į kiekvieną žingsnį, siekdami užtikrinti, kad mūsų kava džiugintų klientus. Be to, pasirinkę mūsų SCA sertifikuotą kavą klientai palaiko ir tvarią bei etišką kavos pramonę” – teigia D. Dumskis.

The post „HONEYSIP” suteiktas išskirtinis „Rūšinės kavos asociacijos” (SCA) įvertinimas appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Kavamedžių auginimas kitų medžių apsuptyje yra senasis kavos auginimo būdas. Daugelyje šalių jis sunyko išvedus derlingesnes kavamedžių veislės, galinčias augti atviroje saulėje didelėse kavos platancijose.

Auginant kavą šiuo senuoju būdu, kavamedžiai yra sodinami tarp jau anksčiau vietovėje augusių įvairių rūšių medžių, krūmų, žolių, arba visi augalai sodinami kartu. Dėl to yra išlaikoma didesnė vietovės biologinė įvairovė, išsaugoma dirvos struktūra, naudojama mažiau trąšų.

Toks kavos auginimo būdas ūkininkams suteikia galimybę gauti papildomų pajamų iš medienos ar vaisių. Tarp kavamedžių paprastai auginami citrusai, avokadai, papajos, mangai, bananai, anakardžiai.

Laukiniai gyvūnai ir paukščiai taip pat mėgsta tokias įvairių dydžių medžių teritorijas. Be to, gyvendami jose jie pasirūpina kenkėjų naikinimu – dėl to auginant tokią kavą prireikia mažiau pesticidų.

Kadangi šešėlyje augantys kavamedžiai reikalauja daugiau rankų darbo ir duoda mažesnį derlių nei augantys saulėje, tokia kava paprastai yra brangesnė. Tačiau ji taip pat paprastai yra organinė, nes jai užauginti dažnai neprireikia cheminių trąšų. Tai, kad kava buvo auginta šešėlyje, galima suprasti iš ant pakuotės esančių užrašų. Specialus tokios kavos sertifikatas – organizacijos „Smithsonian Migratory Bird Center” administruojama „Bird-Friendly“ programa. Taip pat, ar kava auginta šešėlyje, galima pasitikrinti „World Coffee Research” sukurtame kataloge.

The post Šešėlyje auginta kava saugo mūsų planetą appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Kavos pupelių apdorojimo būdas smarkiai lemia gėrimo skonį. Po „medaus” apdorojimo pupelės prisipildo cukraus, kuris suteikia labiau išvystytą skonį su vaisių ir karamelės poskoniais, taip pat sumažėja kavos rūgštingumas.

Priklausomai nuo to, kiek baltyminio apvalkalo liko ant kavos uogų, sprendžiama, kokio lygio „medaus” procesas bus taikomas toliau apdorojant pupeles. „Medaus” apdorojimo lygiai paprastai žymimi spalvomis – nuo baltos iki juodos.

Baltasis „medus”. Tai lengviausias iš „medaus” apdorojimo būdų. Prieš džiovinant pupeles nuo jų pašalinama didžioji dalis (kai kuriais atvejais net iki 95%) baltyminio uogos apvalkalo. Ši procedūra gali būti atliekama drėgnuoju būdu, o kartais po to pupelės nuplaunamos.

Geltonas „medus”. Kadangi ant uogų paliekama daugiau baltyminio apvalkalo,geltonasis „medus” daro ryškesnį poveikį. Kavos rūgštingumas jau būna šiek tiek prislopintas, o išgautas vaisiškumas – lengvas.

Raudonasis „medus”. Šis būdas padeda išgauti daugiau vaisiškumo. Dažniausiai pupelių baltyminis apvalkalas yra pašalinamas nenaudojant vandens, o džiovinimas atliekamas pavėsyje. Baltyminio apvalkalo spalva pradeda keistis ir džiūdama įgauna rausvą atspalvį.

Juodasis „medus”. Jis kiek panašus į raudonąjį, tačiau ant uogų paliekama dar daugiau baltyminio apvalkalo. Kai kuriais atvejais jo lieka net 95%. Šio proceso metu gali įvykti fermentacija, o džiūvimo laikas dažniausiai pailgėja. Kai pupelės džiūsta saulėje, baltyminis apvalkalas juoduoja tol, kol išdžiūsta.

Anaerobinis „medus”. Šio apdorojimo būdo metu visada naudojama ir fermentacija. Nuo uogų nuėmus baltyminį apvalkalą, kava sandariai uždaroma rezervuare be šviežio deguonies ir vyksta fermentacijos etapas. Po to kava džiovinama ant pakeltų stovų.

The post Kavos apdorojimas „medumi”: nuo baltojo iki juodojo „medaus” appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Siekdama standartizuoti kavos skonius, „Rūšinės kavos asociacija” (angl. Speciality Coffee Association – SCA) 1995 m. sukūrė schemą – SCA kavos skonių ratą. Jame yra daugiau nei 100 skonių: nuo saldaus iki gvazdikėlių ir ananasų.

Ši schema buvo tokia patogi, kad tapo vienu populiariausių kavos profesionalų naudojamų įrankių. Norėdama padaryti skonių ratą patogiu ne tik profesionalams, bet ir kavos vartotojams, 2016 m. SCA šį ratą atnaujino. Dabar juo galite naudotis ir jūs.

Kavos ratas padeda apibūdinti jūsų mėgstamą kavą

Atpažinti kavos skonio natas nėra paprasta: kai kuriems žmonėms gali prireikti keleto metų, kol išsiugdys būtinas jusles.

Tačiau kavos skonių pažinimas nėra lengvas net ir profesionalams. Kavos degustavimo čempionatų dalyviai dažnai treniruojasi ištisus mėnesius, išbandydami šimtus kavos rūšių. Tačiau net ir tada jiems gali būti sunku atskirti vieną skonį nuo kito.

Vartotojams skonio ratas gali būti naudinga priemonė, padedanti atpažinti jums labiausiai patinkančias kavas. Pavyzdžiui, kai kavinėje barista jūsų paklaus: „Kokią kavą mėgstate?“, jūs galėsite atsakyti: „riešutų“, „gėlių“, „citrusų“ ar „karamelės“ aromato. O pirkdami maltą kavą ar kavos pupeles iš skrudintojų galėsite ant pakuotės ieškoti kavos skonių ir pagal tai spręsti, ar ši konkreti kava atitinka jūsų mėgstamiausias gėrimo savybes.

Kaip naudotis skonių ratu?

Skonių ratas sudarytas taip, kad vartotojas galėtų judėti nuo centro link išorės. Rato centre pateikti bendriausi skonių apibūdinimai, o einant link išorės jie tampa vis konkretesni. Jūs galite sustoti bet kur pakeliui link rato išorės, tačiau kuo konkrečiau galėsite apibūdinti jums patinkančius skonius, tuo labiau jums tinkančią kavą galėsite pasirinkti.

1. Pradėkite nuo centro

Čia rasite plačiai sugrupuotus skonius. Iš pradžių galbūt dar negalėsite labai tiksliai apibūdinti, kokį konkrečiai skonį jaučiate, bet tikriausiai galėsite nustatyti, ar jūsų kavos skonis yra labiau vaisinis, ar labiau rūgštus ar riešutinis.

Rato centre taip pat yra kategorija „Kita“, kuri apima keletą nemalonių skonių, atsirandančių dėl kavos pupelių defektų.

2. Eikite link rato išorės

Einant link rato išorės kiekviename žiede nurodyti skoniai tampa konkretesni. Pabandykite išgerti gurkšnį savo kavos ir įvertinti rate pateiktus pasirinkimus. Jei ragaujate vaisinių skonių kavą, ar ji labiau panaši į uogas ar į citrusinius vaisius?

Nepamirškite – jūs galite sustoti bet kuriame lygyje. Net jei jau galite apibūdinti kavą kaip, pavyzdžiui, riešutinę, jūs jau esate pažengęs kur kas labiau, nei daugelis kavos mėgėjų. Kai įgysite daugiau patirties, galėsite ieškoti savo gėrime dar konkretesnių skonių.

3. Įsigilinkite į rato detales

Skonio ratas – pilnas spalvų. Mūsų skonio ir kvapo pojūtis yra glaudžiai susiję su tuo, ką matome, todėl skonių grupavimas pagal spalvas gali padėti mums susieti skonį su jo vieta rate.

4. Supraskite terminus

Kaip žinoti, ar jūsų suvokiamas „šieno“ ar „karamelės“ skonis yra toks pats, kaip kažkieno kito? Skonio ratas turi priedą – žodyną. Jį atsisiųsti galite čia. Čia rasite išsamų kiekvieno kavos skonio aprašymą.

The post Išsirinkti mėgstamą kavą padės kavos skonių ratas appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Šiuos kavos poskonius nurodo kavos degustavimo specialistai, tačiau jūs taip pat galite pajusti šiuos aromatus savo gėrime, jei žinosite, ko ir kaip ieškoti kavoje. Papasakosime, kaip ragauti kavą ir į ką atkreipti dėmesį, kad galėtumėte mėgautis pilna kavos skonių palete ir nustebinti savo žiniomis savo bičiulius.

Svarbu atsiminti, kad rūšinėje kavoje nerasite jokių papildomų priedų, koreguojančių jos skonį ar suteikiančių papildomų aromatų – visi jaučiami skoniai, poskoniai ir natos yra natūrali kavos išraiška, kuriai įtaką darė daugybė veiksnių: jos rūšis, o taip pat auginimo, nurinkimo, perdirbimo ir skrudinimo aplinkybės.

Tad kaip kavoje atsiranda šie įvairūs skoniai? Kavos fermentavimo ir skrudinimo procese natūraliai susikuria skirtingi cheminiai junginiai, kurie savo sudėtimi yra panašūs (o kartais ir identiški) tiems, kurie randami kituose vaisiuose ar maiste. Tad jei ragaudami kavą jaučiate panašų į citrinos aromatą, jūs galimai atpažįstate citrinos skonio junginius, esančius ir pačioje citrinoje. Šie junginiai vadinami esteriais.

Visgi svarbu atminti, kad degustuojant kavą jūs ne visais atvejais galite jausti grynus kitų maisto produktų skonius. Meliono natomis pasižyminti kava vistiek bus kava, o ne melionas, tik joje jūs galite pajusti būtent meliono vaisiams būdingą saldumą.

Kavos degustavimo ir vertinimo procedūra vadinama „Cupping“ – ją, remdamiesi specialiais „Rūšinės kavos asociacijos“ (angl. „Specialty Coffee Association (SCA)”) protokolais, atlieka kavos ragavimo specialistai. Degustuotojai savo pastabas apie kavą pasižymi standartizuotoje SCA nustatytoje formoje. Joje yra skiltys, skirtos apibūdinti kavos aromatui, rūgštumui, saldumui, poskoniui (angl. „aftertaste”) ir kūnui (angl. „body”).

Ką visi šie kavos terminai reiškia?

Aromatas

Šioje dalyje yra vertinami du dalykai: sausos, ką tik sumaltos kavos kvapas, bei aromatas, kuris sklinda nuo ką tik vandeniu užpiltos kavos. Pastarasis vertinamas du kartus: iškart „pralaužus” kavą (nugriebus puodelio viršuje esančius kavos tirščius) bei kavai šiek tiek pastovėjus.

Kūnas

Kūnas – tai lyg kavos gėrimo „svoris”. Jis geriausiai jaučiamas tarp liežuvio bei gomurio. Kavos kūnas gali būti apibūdinamas kaip: vandeningas, kreminis, sviestinis, arba lengvas, pilnas, subalansuotas. Tiek lengvas, tiek sunkus kavos kūnas, gali būti vertinamas kaip malonus, jei tik tinka tai konkrečiai kavai.

Rūgštumas

Rūgštumas yra vienas sudėtingesnių kavos degustavimo terminų. Jo spektras gali būti tarp „šviesaus” ir „rūgštaus”. Yra daug rūgščių, kurios gali daryti įtaką kavos skoniui. Dažniausiai sutinkami rūgštumo tipai yra:

• Acto rūgštis – primena aitrų, fermentuotą skonį, lyg acto. Mažais kiekiais toks skonis paprastai laikomas sveikintinu, tačiau jei jis stipresnis – bus nemalonus.
• Citrinos rūgštis – primena citrusinių vaisių aromatus ir, jei itin stiprus, citrinos rūgštumą.
• Obuolių rūgštis – truputį primena citrinos rūgštį, bet ją charakterizuoja žalią obuolį primenantis traškumas, sultingumas ir rūgštumas.
• Fosforo rūgštis – dažniausiai siejama su pačios kavos saldumu ar kremiškumu. Gali šiek tiek priminti kolos gėrimą ar saldžiai aitrų skonį, jaučiamą obuoliuose ir uoguose.

Tai nėra baigtinis rūgščių, aptinkamų kavoje, sąrašas, tačiau jis padės suprasti, ko ieškoti kavos gėrime, vertinant jos rūgštumą. Tiek daugiau, tiek mažiau rūgšti kava gali būti vertinama kaip maloni.

Saldumas

Saldumą paprastai mes visi suprantame neblogai, tačiau kavoje saldumas gali būti ir skonio visapusiškumo rezultatas. Saldumo priešingybė – rūgštus, sutraukiantis burną skonis, augalų skoniai. Saldumas atsiranda iš cukrų, glikolių, alkoholių ir amino rūgščių. Įprastai mažiau skrudintoje kavoje jausime daugiau vaisinio saldumo, o tamsiau skrudintoje – daugiau karamelinio ir šokoladinio saldumo.

Poskonis

Kavos poskonis – tai skonis ir aromatas, kurį jaučiate, kai kavos gurkšnis jau nurytas. Palyginti su kitais gėrimais, kavos poskonis yra išliekantis labai ilgai. Šiame degustavimo etape galvojame, kaip kavos aromatai išlieka. Paprastai geriau vertinami ilgiau išliekantys poskoniai.

Kavos degustavimas yra įgūdis, ir jį galima ugdyti praktikuojant kavos ragavimą. Vertinant kavoje esančius skonius svarbu atsiminti, kad skonis – subjektyvus dalykas. Obuoliai būna skirtingų rūšių, ir net ta pati rūšis gali būti kiek skirtingo skonio priklausomai nuo to, kur vaisius užaugintas, kiek jis prinokęs, kada nuskintas, tad nebūtinai visi žmonės obuolio skonį ir jo natas, esančias kavoje, vertins vienodai.

Tad kavos ragavimas nėra testas, turintis vienintelį teisingą atsakymą. Visgi kuo daugiau praktikos, tuo lengviau tampa atpažinti ir įvardinti kavos savybes.

Kavos degustavimo tikslas yra padėti suprasti, kokias geriausias savybes turi skirtingos kavos bei kaip jos dera tarpusavyje. Taip pat – atpažinti, kokie elementai kavoje mums patinka labiausiai. Žinodami tai, kitą kartą galime pasirinkti mums labiausiai tinkančią kavą.

The post Degustuojame kavą: kokių skonių ir kaip joje ieškoti? appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Kavos skrudinimo procese per pirmas kelias minutes vykstantis chlorofilo mažėjimas keičia kavos pupelės spalvą iš žalios į gelsvą, vėliau – rusvą. Vėliau proceso metu, kai pupelės pasiekia pirmajį spragtelėjimą (angl. „first crack“), dėl karamelizacijos proceso ruda spalva dar labiau patamsėja ir šis tamsėjimo procesas vyksta toliau. Jei pupelės skrudinimos iki itin tamsaus lygio, karbonizacijos procese jos tampa juodos.

Nors aiškių standartų, ką tiksliai nurodo kiekvieno skrudinimo lygio pavadinimas – nėra, kavos profesionalai skrudintą kavą visgi klasifikuoja pagal spalvą ir maždaug vieningai sutaria dėl jų pavadinimų.

„Cinnamon“ arba „Blond“ (labai šviesus skrudinimas). „Cinamoninė“ kava išpilama iš skrudinimo įrenginio vos prasidėjus pirmam spraktelėjimui („crack“[1]). Ji dvelkia žole, riešutais, yra labai rūgšti ir itin lengvo „kūno“. Joje cinamono kvapo nerasite – ji taip vadinama dėl savo spalvos. Visgi kai kurie vartotojai ją vertina dėl tvarumo – skrudinant kavą tik vos vos, ji praranda labai nedaug svorio (įprastai skrudinimo procese kava praranda 12-24% savo svorio).

Šviesus skrudinimas. Kai kava baigiama skrudinti pirmojo „crack“ piko metu, ji bus šviesi, turės rudo cukraus ir ryškų citrinos aromatą.

City. „City“ kava skrudinama iki pirmojo „crack“ pabaigos. Toks skrudinimas kavai suteikia lengvą kūną ir ryškų rūgštumą. Ji dvelkia vyno ir saldėsių skoniais, sultimis, gėlių ir vaisių aromatais. „City“ skrudinimas populiarus Skandinavijoje, o taip pat yra pamėgtas progresyvių kavos skrudintojų visame pasaulyje.

Medium/Full City/Vidutinis. Ši kava išpilama iš skrudinimo įrenginio prieš pat antrąjį „crack“[2] ir pasižymi pupelių paviršiuje pradedamais matyti aliejais. Toks skrudinimo lygis yra priimtinas daugeliui kavos mėgėjų, nes jame yra maloniai subalansuoti vidutinio rūgštumo, švelnūs karamelės, šokolado ir prinokusių vaisių skoniai, o citrusų ir gėlių aromatai ima nykti.

Dark Roast (Viennese)/Vidutiniškai tamsus skrudinimas. „Vienos“ skrudinimo lygio kava išpilama iš įrenginių vos prasidėjus antram „crack“, kai aliejai jau po truputį migruoja į pupelės paviršių. Tokia kava turi šiek tiek kartumo bei saldumo, dvelkia karamelės, riešutų bei pikantiškais skoniais ir turi ryškų, klampų kūną. Tipinė „Starbucks“ kava yra būtent „Vienos“ skrudinimo.

French roast/Tamsus skrudinimas. Tai tamsaus skrudinimo, nors vis dar rudos spalvos, kava. Joje jaučiami degėsių, anglies, kartūs, kartais ir šiek tiek karameliniai, saldūs skoniai, ir nebelieka jokių gėlių bei vaisių aromatų. Taip paskrudintoje kavoje jau nebeįmanoma pajusti unikalių pupelėms būdingų skonių, tad nebėra labai svarbu, kokios kokybės pupelės bus skrudinamos.

Italian/Spanish roast/Labai tamsus skrudinimas. Nors pietų šalyse tikrai gausu iki vidutinio lygmens paskrudintos kavos, būtent tamsiausia, aliejingiausia, karčiausia ir anglimi dvelkianti kava gavo Italijos arba Ispanijos pavadinimus. Beveik visa tokio skrudinimo kava iki vartojimo dar ir apkarsta.

Apibendrinant – nedaug skrudinta kava pasižymi rūgštele, gėlių ir vaisių aromatais. Jos skoniai delikatesni, o „kūnas“ – silpnesnis, nei daugiau skrudintos kavos. Daugiau skrudinta kava turi dūmo, kartumo, pikantiškų, karamelės ir sviesto skonių, bet netenka gėlių ir vaisių aromatų. Na, o perskrudinta kava ima dvelkti degėsiais, jos „kūnas“ tampa nebeapčiuopiamas.

[1] Skrudinamų pupelių temperatūrai pasiekus apie 200°C, nutinka fenomenas, vadinamas pirmuoju „crack“. Kai pupelės išorė išdžiūsta, o drėgmė viduje sparčiai plečiasi, virsdama į garus, šie „pralaužia“ ir praplečia visą pupelę. Kartu paprastai girdimas ir aiškus pokštelėjimas, spragtelėjimas.

[2] Kai pupelės vidus ima siekti tokią pat temperatūrą, kaip ir jos išorė, įvyksta antrasis „crack“ ir pasigirsta antrasis, jau tylesnis, garsas.

The post Kavos skrudinimo lygiai: nuo cinamono iki Italijos appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Terminas „Rūšinė kava“ (angl. „Specialty coffee” arba „Speciality coffee”) reiškia, kad kavai „Specialty Coffee Association” savo šimtabalėje sistemoje skyrė 80 arba daugiau balų. Tokį vertinimą gauna tik 3 proc. visos pasaulyje užauginamos kavos.

Ši aukštos kokybės kava taip pat kartais vadinama „gurmaniška kava”, „trečiosios bangos kava” ar „kraftine kava”. Ji pasižymi geriausiomis kavos savybėmis, kurios atsiranda kavą auginant tobulame aukštyje, tinkamu metų laiku, geriausioje dirvoje ir nuimant derlių nepriekaištingai parinktu metu. Visi šie dalykai prisideda prie skaniausios kavos gimimo.

Rūšinė kava pasaulyje egzistuoja jau daugiau nei šimtmetį

Rūšinė kava nėra naujas terminas. Dar 20 a. pradžioje Paryžiuje atsirasdavo kavos vartotojų, kurie didžiuodamiesi gerdavo tik atrinktuose žemės sklypuose tam tiktuose Gvatemalos regionuose užaugintą kavą.

Terminas „Rūšinė kava“ pirmą kartą buvo pavartotas 1970-aisiais „Arbatos ir kavos prekybos žurnale“ (angl. „Tea and Coffee Trade Journal”). Tuo pačiu metu išpopuliarėję kavinių tinklai kavos gėrimą pavertė į kasdien prieinamą malonumą. Nuo tada imta sparčiai tobulinti žemės ūkio, kavos skrudinimo ir ruošimo technologijas, o išaugusi geros kavos paklausa leido išpopuliarėti ir aukščiausios kokybės rūšinei kavai.

Dabar didžioji dalis šalių, kuriose auginami dideli kiekiai žemesnės klasės plačiajam vartojimui skirtos kavos taip pat augina ir Rūšinę kavą. Dažniausiai su Rūšine kava asocijuojamos šalys yra Etiopija, Kenija ir Kolumbija. Visgi yra daug mažesnių šalių, kurios taip pat augina puiką rūšinę kavą.

Kuo pasižymi Rūšinė kava?

Žalios (neskrudintos) kavos pupelės yra vertinamos pagal vizualinę išvaizdą bei ragavimo rezultatus.

Vertinant pupeles vizualiai yra imamas 350 g kavos pupelių mėginys ir skaičiuojamos jame esančios nekokybiškos pupelės. Defektai gali būti Pirminiai (pvz., juodos pupelės, patamsėjusios pupelės, akmenys ar kitos stambesnės šiukšlės) ir Antriniai (pvz., sutrupėjusios pupelės, vandens ar vabzdžių pažeida). Kad kava būtų įvertinta kaip Rūšinė, ji negali turėti jokių Pirminių defektų ir gali turėti mažiau nei 5 Antrinius defektus.

Taip pat svarbu, kad kavos pupelių dydis būtų kiek įmanoma vienodas – Rūšinėje kavoje toleruojamas tik 5 proc. dydžio svyravimas. Esant dideliems kavos pupelių dydžių skirtumams, sudėtinga užtikrinti kokybišką jos skrudinimą.

Antroji vertinimo proceso dalis – kavos ragavimas. Jo metu kava skrudinama ir sumalta užpilama karštu vandeniu. Kavos skonio vertintojai yra patyrę specialistai, kurie atpažįsta kavos kvapo ir skonio ypatybes ir gali tiksliai įvertinti jos rūgštumą, skonio tvirtumą, atpažinti joje esančius aromatus. Didžioji dalis Rūšinės kavos pasižymi bent vienu kavos kūno, skonio, aromato ar rūgštumo išskirtinumu. Taip pat Rūšinei kavai neleidžiamos jokios aromato ir skonio klaidos, pvz. degėsių, dūmo, pelenų natos. Joje nerasite ir neprinokusių pupelių, o kavos drėgnumas visada bus tarp 9-13 procentų.

Rūšinės kavos kelias

Rūšinė kava egzistuoja dėl jos auginimo ir ruošimo procese dalyvaujančių žmonių, pasišventusių kavos kokybei. Kai kavos atsiradimo grandinėje visi dirba dėl bendro tikslo – aukštos kokybės kavos, gimsta Rūšinė kava.

Kavos augintojas. Dažnai rūšinė kava užauginama ūkiuose, kur geros kavos tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą. Svarbu kavą auginti tinkamame aukštyje ir klimate, bei fokusuotis į kavos kokybę, o ne kiekybę. Tik defektų neturinti kava, nuskinta nei per anksti, nei per vėlai, galės tęsti savo kelionę kaip Rūšinė kava. Ūkininkams Rūšinės kavos auginimas užtikrina aukštesnį uždarbį bei galimybę prisidėti prie šeimų ir bendruomenių gerbūvio kūrimo besivystančiose šalyse.

Kavos pirkėjas. Žalias kavos pupeles iš ūkininko nuperka didmenininkai, dažnai – turintys „Specialty Coffee Association” sertifikatus, leidžiančius jiems atpažinti Rūšinę kavą. Ragaudamas kavą didmenininko atstovas gali nutarti, kokių ūkių kavas jie įtrauks į savo prekiaujamų kavos rūšių sąrašą. Būtent didmenininkai dažniausiai aprašo ir kavos skonio savybes, kurias mes galime rasti ant kavos pakuočių. Didmenininkai vaidina svarbų vaidmenį perduodant informaciją apie kavą iš jos augintojų skrudintojams bei vartotojams.

Kavos skrudintojo žinios, įgūdžiai ir patirtis skrudinant Rūšinę kavą lemia galutinį jūsų ragaujamos kavos skonį. Skrudinimo metu kava yra atidžiai stebima ir apdirbama karščiu taikant mokslines termodinamikos ir kavos chemijos žinias. Taip atskleidžiami geriausi Rūšinės kavos aromatai ir skoniai.

Kavos ruošėjas. Ar kavą jums ruoštų kavinėje, ar jūs patys ją taisytumėtės namuose – kavos gėrimo paruošimas neabejotinai daro didelę įtaką galutiniam jos skoniui. Tinkama kavos ruošimo įranga bei žinios jums gali padėti patirti geriausius Rūšinės kavos skonius.

Kavos vartotojas yra vienas svarbiausių šios grandinės dalių. Atsakingai rinkdamiesi, kokią kavą vartoti, ieškodami vietinių šviežią kavą tiekiančių skrudintojų, mokydamiesi tinkamai pasitaisyti savo kavos gėrimą jūs ne tik plečiate geros kavos rinką, bet ir prisidedate prie visų šioje kavos tiekimo grandinėje veikiančių žmonių gerovės.

The post Kaip gimsta rūšinė kava? appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.

Perkant kavą svarbu suprasti – jūsų pasirinkimas yra svarbus! Jis gali prisidėti prie gyvenimo sąlygų gerinimo skurdžiose šalyse, tapti paskata ten statyti naujas mokyklas ir sveikatos priežiūros įstaigas, išsaugoti ekosistemas, prisidedančias prie pasaulio aplinkosaugos gerinimo.

Kiekviena kavos pupelė, kurios aromatai atsiskleidžia jūsų kavos puodelyje, savo kelionę pradėjo tolimame krašte.

Jūsų kava turi savo istoriją, kurioje iš etikos ir moralės pusės yra svarbu daugybė dalykų, pavyzdžiui: kokioje žemėje ji augo, tarp kokių kitų augalų, kokiu būdu buvo nurinkta, kiek buvo tausojama žemė, ar kavos auginimui neišnaudojamas vaikų darbas, ar supirkėjai ūkininkams tinkamai ir sąžiningai atlygina už darbą, ar buvo rūpinamasi vietovės aplinkosauga bei gyventojų gerove ir ūkininkų apmokymu ir t.t.

Etiškas kavos tiekimas reiškia visišką šių detalių skaidrumą ir atsekamumą nuo kavos augintojo iki vartotojo.

Kad jums būtų paprasčiau įsigyti visapusiškai gerą kavą, svarbu pasitikėti savo kavos skrudintoju bei tuo, kad jis atsakingai renkasi, kokias pupeles jums pasiūlyti.

Rinkdamiesi žalią kavą rinkoje, mes visada atsižvelgiame, ar:

• Yra aiški kilmės nuoroda, t.y. nurodyta ne tik tai, kokiame regione kava buvo užauginta, bet ir konkrečios vietovės ir ūkiai, konkrečių arba kooperatyve dalyvaujančių ūkininkų pavardės.
• Yra aiškus atsakingas įsigijimo iš ūkininkų būdas – Direct Trade, Contract-Grown, Fair Trade ir pan.
• Yra aiški socialinė atsakomybė – pvz., ūkininkams suteikiamos mokymosi galimybės, statomos medicinos įstaigos, ūkyje yra įkurtos vaikų ugdymo įstaigos ir pan.
• Yra parinkti kavos gamybos metodai, tausojantys gamtą ir nekenkiantys aplinkai. Čia svarbu, kad kava būtų auginama kartu su kitais augalais ir šešėlyje – nekenkiant natūraliai ekosistemai, nurenkama rankomis. Taip pat įdomu, kad žymėjimas „organic“ kavos rinkoje yra nepatikimas, nes toks sertifikavimas dažnai naudojamas klaidinančiai.
• Yra atsekamumo galimybė. Įvairios šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti kavos kilmės grandinės tikrumą, nuo pačių ūkininkų iki jų naudojamų praktikų. Jei tokių duomenų nėra, svarbu turėti tvirtą pasitikėjimą prekybininku, parduodančiu kavą, bei jo informacija.

Jei Žemės temperatūra ir toliau kils tokiu pat greičiu, kaip dabar, skaičiuojama, kad iki 2050-ųjų net pusė žemės plotų, kuriuose yra kultivuojama kava, bus nebetinkami ūkininkavimui.

Todėl yra labai svarbu, kad kuo daugiau kavos vartotojų kavą rinktųsi atsakingai.

The post Norite keisti pasaulį? Gerkite gerą kavą! appeared first on HONEYSIP -Specialty Coffee-.