Kavos skrudinimo lygiai: nuo cinamono iki Italijos

Skrudintų kavos pupelių spalva gali daug pasakyti apie tai, kokio skonio bus iš jų paruoštas gėrimas. Kavos skrudinimo procese keičiasi kavos spalva – ji pamažu tamsėja nuo „cinamoninės“ iki „itališkos“ spalvos. Tuo pačiu mažėja kavos drėgmė ir svoris, o pupelės plečiasi ir tampa trapesnėmis.

Kavos skrudinimo procese per pirmas kelias minutes vykstantis chlorofilo mažėjimas keičia kavos pupelės spalvą iš žalios į gelsvą, vėliau – rusvą. Vėliau proceso metu, kai pupelės pasiekia pirmajį spragtelėjimą (angl. „first crack“), dėl karamelizacijos proceso ruda spalva dar labiau patamsėja ir šis tamsėjimo procesas vyksta toliau. Jei pupelės skrudinimos iki itin tamsaus lygio, karbonizacijos procese jos tampa juodos.

Nors aiškių standartų, ką tiksliai nurodo kiekvieno skrudinimo lygio pavadinimas – nėra, kavos profesionalai skrudintą kavą visgi klasifikuoja pagal spalvą ir maždaug vieningai sutaria dėl jų pavadinimų.

„Cinnamon“ arba „Blond“ (labai šviesus skrudinimas). „Cinamoninė“ kava išpilama iš skrudinimo įrenginio vos prasidėjus pirmam spraktelėjimui („crack“[1]). Ji dvelkia žole, riešutais, yra labai rūgšti ir itin lengvo „kūno“. Joje cinamono kvapo nerasite – ji taip vadinama dėl savo spalvos. Visgi kai kurie vartotojai ją vertina dėl tvarumo – skrudinant kavą tik vos vos, ji praranda labai nedaug svorio (įprastai skrudinimo procese kava praranda 12-24% savo svorio).

Šviesus skrudinimas. Kai kava baigiama skrudinti pirmojo „crack“ piko metu, ji bus šviesi, turės rudo cukraus ir ryškų citrinos aromatą.

City. „City“ kava skrudinama iki pirmojo „crack“ pabaigos. Toks skrudinimas kavai suteikia lengvą kūną ir ryškų rūgštumą. Ji dvelkia vyno ir saldėsių skoniais, sultimis, gėlių ir vaisių aromatais. „City“ skrudinimas populiarus Skandinavijoje, o taip pat yra pamėgtas progresyvių kavos skrudintojų visame pasaulyje.

Medium/Full City/Vidutinis. Ši kava išpilama iš skrudinimo įrenginio prieš pat antrąjį „crack“[2] ir pasižymi pupelių paviršiuje pradedamais matyti aliejais. Toks skrudinimo lygis yra priimtinas daugeliui kavos mėgėjų, nes jame yra maloniai subalansuoti vidutinio rūgštumo, švelnūs karamelės, šokolado ir prinokusių vaisių skoniai, o citrusų ir gėlių aromatai ima nykti.

Dark Roast (Viennese)/Vidutiniškai tamsus skrudinimas. „Vienos“ skrudinimo lygio kava išpilama iš įrenginių vos prasidėjus antram „crack“, kai aliejai jau po truputį migruoja į pupelės paviršių. Tokia kava turi šiek tiek kartumo bei saldumo, dvelkia karamelės, riešutų bei pikantiškais skoniais ir turi ryškų, klampų kūną. Tipinė „Starbucks“ kava yra būtent „Vienos“ skrudinimo.

French roast/Tamsus skrudinimas. Tai tamsaus skrudinimo, nors vis dar rudos spalvos, kava. Joje jaučiami degėsių, anglies, kartūs, kartais ir šiek tiek karameliniai, saldūs skoniai, ir nebelieka jokių gėlių bei vaisių aromatų. Taip paskrudintoje kavoje jau nebeįmanoma pajusti unikalių pupelėms būdingų skonių, tad nebėra labai svarbu, kokios kokybės pupelės bus skrudinamos.

Italian/Spanish roast/Labai tamsus skrudinimas. Nors pietų šalyse tikrai gausu iki vidutinio lygmens paskrudintos kavos, būtent tamsiausia, aliejingiausia, karčiausia ir anglimi dvelkianti kava gavo Italijos arba Ispanijos pavadinimus. Beveik visa tokio skrudinimo kava iki vartojimo dar ir apkarsta.

Apibendrinant – nedaug skrudinta kava pasižymi rūgštele, gėlių ir vaisių aromatais. Jos skoniai delikatesni, o „kūnas“ – silpnesnis, nei daugiau skrudintos kavos. Daugiau skrudinta kava turi dūmo, kartumo, pikantiškų, karamelės ir sviesto skonių, bet netenka gėlių ir vaisių aromatų. Na, o perskrudinta kava ima dvelkti degėsiais, jos „kūnas“ tampa nebeapčiuopiamas.


[1] Skrudinamų pupelių temperatūrai pasiekus apie 200°C, nutinka fenomenas, vadinamas pirmuoju „crack“. Kai pupelės išorė išdžiūsta, o drėgmė viduje sparčiai plečiasi, virsdama į garus, šie „pralaužia“ ir praplečia visą pupelę. Kartu paprastai girdimas ir aiškus pokštelėjimas, spragtelėjimas.

[2] Kai pupelės vidus ima siekti tokią pat temperatūrą, kaip ir jos išorė, įvyksta antrasis „crack“ ir pasigirsta antrasis, jau tylesnis, garsas.